Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – Kauno RATC) duomenys atskleidžia džiuginančią tendenciją – 2025 metais didelių gabaritų atliekų aikštelėse surinktas iki šiol didžiausias pavojingųjų atliekų kiekis. Šį pokytį galima sieti ne tik su viešojoje erdvėje išaugusiu dėmesiu pavojingų atliekų keliamoms rizikoms, bet ir su nuosekliu švietimu bei  aiškesnėmis gairėmis gyventojams kaip atpažinti ir tvarkyti jų buityje susidariusias pavojingas atliekas.   

Augantys pavojingų atliekų srautai – ne problema, o rodiklis  

Augantys surinkimo kiekiai savaime nereiškia, kad pavojingų atliekų buityje susidaro daugiau. Priešingai – tai rodo, kad jos vis dažniau atskiriamos ir nepatenka į bendro naudojimo atliekų konteinerius. Netinkamai išmestos baterijos, aerozoliai, elektroninės cigaretės, dažų likučiai ar kiti buityje naudojami chemikalai tampa rizikos veiksniu atliekų tvarkymo grandinėje, sukeliančių negrįžtamas pasekmes gamtai ir gaisrus atliekų tvarkymo objektuose. 

Kauno RATC duomenimis, 2025 metais Kauno regione surinkta 1 965 tonos pavojingųjų atliekų. Lyginant su 2023 metais jų kiekis išaugo beveik trečdaliu. 

Kaip ir daugelyje Lietuvos regionų, Kauno regione buityje susidarančios pavojingosios atliekos surinkimo aikštelėse iš gyventojų priimamos nemokamai, taikant priimamo kiekio limitą vienam gyventojui per metus. 

„Limitas nustatytas taip, kad jo pakaktų įprastam namų ūkiui. Jis leidžia gyventojams nemokamai perduoti pavojingas atliekas, kartu apsaugant sistemą nuo komercinių srautų ir užtikrinant jos finansinį tvarumą. Tačiau sudarytos sąlygos yra tik dalis sprendimo – ne mažiau svarbus išlieka gyventojų informuotumas ir švietimas – gebėjimas atpažinti pavojingas atliekas ir žinojimas kaip jas rūšiuoti.“ – pažymi Kauno RATC direktorius Laurynas Virbickas.

Gyventojų sąmoningumas auga – net ir mažiausi kiekiai pasiekia aikšteles  

Apie pokytį kalba ne tik statistika, bet ir kasdienė surinkimo atliekų aikštelių darbuotojų patirtis. 

Kauno regiono atliekų surinkimo aikštelėse dirbantys operatoriai pastebi, kad kartu su didėjančiais atliekų srautais didėja ir gyventojų sąmoningumas.   

„Matome, kad žmonės vis dažniau atveža net labai nedidelius kiekius – vieną litrą tepalo, kelis tuščius bakelius nuo jo, kelias baterijas ar seną termometrą. Net jei kiekis minimalus, gyventojai laukia eilėje, nesipiktina ir džiaugiasi, kad yra vieta, kur tokias atliekas galima priduoti.“ – pasakoja didelių gabaritų atliekų aikštelės operatorė Indrė.  

Anot jos, dažnai atvežamos atliekos, kurios buvo laikomos daugelį metų. Gyventojai jas randa rūsiuose, sandėliukuose ar garažuose – ypač naujai įsigiję būstą ar tvarkydami tėvų bei senelių namus. „Kartais žmonės juokauja, kad gavo „palikimą“ – senus dažus, lakus, skiediklius ar tepalus – ir dabar ieško, kur visa tai saugiai pristatyti.“ – prideda Kauno RATC darbuotoja.   

Gairės, padedančios išvengti rūšiavimo klaidų  

Atliekų aikštelių darbuotojai pastebi ir dar vieną svarbų pokytį – gyventojai vis dažniau domisi kaip atpažinti pavojingas atliekas, klausdami, ką reiškia ženklai ant pakuočių bei kaip suprasti, ar konkreti atlieka laikoma pavojinga.    

Kauno RATC direktoriaus Lauryno Virbicko teigimu, šis augantis domėjimasis rodo, kad aiškus ir suprantamas informavimas duoda rezultatą. 

Kauno RATC parengtas „Buityje susidarančių pavojingųjų atliekų rūšiavimo vadovas“ tapo patogiu pagalbininku gyventojams, ieškantiems konkrečių atsakymų. Vadovas – ne tik bendro pobūdžio rekomendacijų rinkinys, bet ir praktinis įrankis, padedantis kasdienėse situacijose, kai kyla klausimas, ar sena dažų skardinė, buitinės chemijos valiklio pakuotė ar aerozolis laikytini pavojingomis atliekomis.  

 „Tikimės, kad vis daugiau gyventojų pasinaudos galimybe atsakymus apie pavojingųjų atliekų rūšiavimą rasti  šiame vadove. Dažniausiai klaidos kyla ne iš nenoro rūšiuoti, o dėl nežinojimo, kaip tai daryti teisingai. Todėl leidinyje informaciją susisteminome ir pateikėme aiškiai – nuo pavojingumo ženklinimo paaiškinimo iki konkrečių buityje pasitaikančių pavyzdžių ir nurodymų kaip tvarkyti tokias atliekas.“ – sako L. Virbickas. 

Tuo tarpu Kauno RATC viešųjų ryšių ir edukacijos specialistė Živilė Valaitytė priduria, kad ne mažiau svarbi švietimo dalis yra ir tiesioginis bendravimas su bendruomenėmis. Anot jos, gyvos edukacijos padeda keisti įsisenėjusias nuostatas apie atliekų tvarkymą apskritai, o ypač – kalbant apie pavojingas atliekas, kai įprastai vadinamoji „chemija“ daugelio įsitikinimu turi būti išmetama į mišrias atliekas.  

„Edukacijų metu paaiškiname, kad pavojingos atliekos yra atskira atliekų rūšis, turinti savo tvarkymo kelią, o didelių gabaritų aikštelėse iš gyventojų jos priimamos nemokamai ir negali būti metamos kartu su mišriomis atliekomis. Suaugusiesiems tai dažnai reiškia senų įpročių keitimą, todėl pokytis ne visada paprastas. Tuo tarpu vaikai šią informaciją priima greitai – jiems tai tampa aiškia taisykle. Taip nuo mažens susiformuoja įprotis ne tik  pavojingas, bet ir kitų rūšių atliekas rūšiuoti tinkamai, o ne spręsti, kur jas mesti, jau turint nusistovėjusią praktiką.“ – dalinasi  Ž. Valaitytė. 

Daugiau informacijos apie teisingą buityje susidarančių pavojingų atliekų rūšiavimą Kauno RATC internetines svetainės skiltyje „Atliekų rūšiavimo ABC”  ir Kauno RATC soc. tinkle „Facebook”.