Į kurį konteinerį reikėtų mesti medinę dėžutę, jei ji parduodama kartu su vaisiais ar uogomis? Iš pirmo žvilgsnio – paprastas klausimas. Tačiau būtent jis nemažai daliai „Atliekų kultūros“ egzamino dalyvių šiemet pasirodė vienas sudėtingiausių.

Balandžio 30 dieną vykęs „Atliekų kultūros“ egzaminas jau septintus metus iš eilės kvietė gyventojus pasitikrinti žinias ir pažvelgti į kasdienius įpročius kiek kitu kampu. Kartu norėta ir priminti, jog rūšiavimas – tai ne tobulas žinojimas, o nuolatinis mokymasis.

O kad piliečiai išties nori mokytis apie rūšiavimą, parodė itin aktyvus jų įsitraukimas. Šiemet egzaminas sulaukė rekordinio susidomėjimo – į jį registravosi daugiau kaip 24 tūkst. dalyvių, iš jų egzaminą laikė daugiau kaip 17 tūkst.

Kaip ir įprasta, didžiausią aktyvumą demonstravo moksleiviai – jų egzamine dalyvavo beveik 15 tūkst. Prie iniciatyvos prisijungė kone 500 ugdymo įstaigų iš visos Lietuvos.

Didžiausiu įsitraukimu pasižymėjo Kretingos Simono Daukanto progimnazija, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, Juodšilių „Šilo“ gimnazija ir Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija.

Kad atliekų tema tampa svarbi ne tik mokyklose, bet ir kasdienėje aplinkoje, parodė ir didesnis vyresnių dalyvių aktyvumas – egzaminą pasiraitoję rankoves laikė mokytojai, studentai, įvairių organizacijų ir įmonių darbuotojai.

Pamokos ateičiai

Nors bendras dalyvių įsitraukimas augo, rezultatai parodė, kad kai kurios sritys vis dar kelia neaiškumų. Pavyzdžiui, 5–10 klasių grupėje iš daugiau nei 9 tūkst. dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys.

Jaunesniųjų grupėje daugiausia neaiškumų kilo ties klausimais, susijusiais su vartojimu ir jo įtaka atliekų kiekiui, o vyresniems daugiau sunkumų kėlė teisiniai aspektai.

Ne vienas klausimas reikalavo įvertinti kontekstą, o ne remtis vien aiškia taisykle. Štai, pavyzdžiui, dalyviams reikėjo įžvelgti skirtumą, kada daiktas laikomas pakuote, o kada – jau atlieka, kurią reikia tvarkyti kitaip.

Ir vis dėlto, nepaisant vietomis pasitaikiusių abejonių, šių metų rezultatai rodo vieną aiškų dalyką – dalyviai ne tik nesustojo, bet ir noriai įsitraukė į procesą iki galo.

Galbūt ne visur pavyko rasti greitą ar vienareikšmį atsakymą, tačiau būtent tai ir yra esmė – rūšiavimo žinios auga per bandymus, klaidas ir naujus atradimus.

Egzamino organizatoriai tikisi, kad ši patirtis taps dar vienu žingsniu pirmyn. O tie, kurie šiemet susidūrė su sunkumais, kitąmet sugrįš jau drąsesni, labiau pasitikintys savimi ir pasiruošę dar kartą pasitikrinti savo žinias.

Nespėjote sudalyvauti „Atliekų kultūra“ egzamine? Pasitikrinkite žinias – spauskite nuorodą ir išbandykite šių bei praėjusių metų klausimus.

„Atliekų kultūra“ egzaminą organizuoja „VAATC“. Projektą globoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Projekto partneriai – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei šalies regioniniai atliekų tvarkymo centrai: Utenos RATC, Panevėžio RATC, Klaipėdos RATC, Alytaus RATC, Marijampolės AATC, Kauno RATC, Šiaulių RATC, Tauragės RATC ir Telšių RATC.

Tekstas – VAATC.

Vaizdai – canva.com, pexels.com.