Kas toliau laukia Lietuvos atliekų tvarkymo sistemos ir kokių sprendimų reikės, kad vis ambicingesni aplinkosauginiai tikslai būtų ne tik įtvirtinti teisės aktuose, bet ir realiai įgyvendinami? Apie tai Druskininkų atliekų tvarkymo forume kalbėjo Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas ir Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Laurynas Virbickas. Jo pranešimas buvo trumpas – „O kas toliau?”, tačiau pats klausimas apėmė gerokai platesnę diskusiją apie visos šalies atliekų tvarkymo sistemos ateitį.
Atliekų sektoriui keliami vis aukštesni žiedinės ekonomikos tikslai – mažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį, didinti pakartotinį naudojimą ir perdirbimą. Per pastaruosius dešimtmečius Lietuvoje sukurta ir nuosekliai plėtota atliekų tvarkymo sistema jau leidžia pasiekti reikšmingų rezultatų. Tačiau tai nereiškia, kad sistema jau tobula, ar kad šiandien turimų priemonių pakaks ateities tikslams pasiekti. Tam reikės valios ir toliau investuoti, keisti technologijas bei ieškoti efektyvesnių sprendimų.
Viena iš svarbių jos grandžių išlieka mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai. Pranešime L. Virbickas juos palygino su savotiška atliekų sistemos „muitine“ – vieta, kurioje atkeliaujantys srautai įvertinami, atskiriami ir nukreipiami ten, kur gali būti tinkamiausiai sutvarkyti. Toks MBA vaidmuo tampa ypač svarbus siekiant iš mišrių komunalinių atliekų srauto atskirti kuo daugiau perdirbti tinkamų medžiagų ir užtikrinti, kad skirtingi atliekų srautai būtų nukreipiami tinkamiausiomis jų tvarkymo kryptimis, suvaldytos galimos rizikos.
Kita tema, kurios, kalbant apie sistemos ateitį, išvengti nepavyks – atliekų deginimas. Net ir didinant rūšiavimą bei perdirbimą, lieka atliekų, kurių perdirbti neįmanoma arba tam nėra technologinių galimybių. Tokiu atveju energinis jų panaudojimas yra aukštesnė atliekų tvarkymo hierarchijos pakopa nei šalinimas sąvartyne. Todėl planuojant ateities sistemą svarbu ne priešinti atskiras jos grandis, o matyti visą atliekų kelią ir kiekvienam srautui parinkti tinkamiausią tvarkymo būdą.
Forume kalbėta ir apie techninį kompostą. Jo kiekiai ateityje turės mažėti, tačiau tam reikalingi technologiniai pokyčiai, investicijos ir realus pereinamasis laikotarpis – vien reguliaciniais ar ekonominiais instrumentais technologinių procesų pakeisti neįmanoma.
Tačiau klausimas „O kas toliau?“ apima ne tik technologijas. Siekiant efektyvesnės atliekų tvarkymo sistemos gali tekti svarstyti ir nepopuliarius sprendimus bei peržiūrėti šiandien įprastus veiklos modelius. Vienas iš pranešime paminėtų pavyzdžių – Latvija, kurioje ieškoma didesnio masto ir efektyvesnių atliekų tvarkymo sprendimų. Lietuvoje į šią diskusiją taip pat verta žvelgti per savivaldybių prizmę – ieškant galimybių bendradarbiauti ir kartu įgyvendinti sprendimus tais atvejais, kai didesnis mastas leistų atliekas tvarkyti efektyviau.
Atsakymo į klausimą „O kas toliau?“ šiandien dar nėra vieno. Tačiau jau sukurta ir gerai veikianti sistema nėra galutinis rezultatas. Siekiant ambicingų aplinkosauginių tikslų neužteks keisti vien reikalavimų – kartu turės keistis technologijos, infrastruktūra, reikės investicijų ir nebijoti ieškoti efektyvesnių sprendimų.
Kauno regiono atliekų tvarkymo centro informacija