Rugsėjo 9 d. regioniniame Lapių sąvartyne vyks aukšto profesionalumo „Koncertas fortepijonui ir sąvartynui LT-moll“. Tai visuomenei atviras socialinio meno projektas, kviečiantis racionaliai pažvelgti į mūsų pačių paliekamą pėdsaką sau ir ateities kartoms – žmonėms ir jų aplinkai, kurioje jie gyvens. Menas čia kelia klausimą: ką paliekame po savęs? Projekto tikslas – per meninę patirtį kalbėti apie atliekų rūšiavimą, vartojimo įpročius ir asmeninę atsakomybę.
Vieta, kurioje matomos mūsų vartojimo pasekmės
Pasak projekto režisierės ir bendraautorės Ingridos Ozar, koncerto vieta pasirinkta neatsitiktinai. Sąvartynas yra daugiau nei fizinė erdvė – jame kaupiasi mūsų vartojimo istorija: tai, kas buvo trumpai naudojama ir greitai išmesta, tačiau ilgai neišnyksta. Todėl į šią aplinką atgabenamas fortepijonas ir čia skambanti klasikinė muzika tampa sąmoningu paradoksu.
„Kultūra priverčiama groti savo pačios atliekų akivaizdoje. At-liko. Ką mes darome su tuo, kas nuo mūsų at-liko?“ – projekto idėją apibūdina I. Ozar.
Kauno RATC direktorius Laurynas Virbickas atkreipia dėmesį, kad atliekų tvarkymo sektoriaus atstovai apie vartojimo pasekmes dažniausiai kalba skaičiais – kiek atliekų susidaro, kiek jų išrūšiuojama, perdirbama ar patenka į sąvartyną. Koncertas šią temą leidžia atskleisti kitaip – per tiesioginę žmogaus patirtį.
„Čia žmogus pats atsiduria vietoje, kurioje matomos mūsų visų vartojimo pasekmės. Toks tiesioginis susidūrimas gali paveikti stipriau nei skaičiai ar raginimai atsakingiau vartoti ir rūšiuoti“, – sako L. Virbickas.
Koncerto metu sąvartynas taps ne scenografija, o atlikėju
Pianistas ir projekto bendraautorius Darius Mažintas atliks programą, kurioje klasikinė muzika susitiks su pačia vieta. Sąvartynas palaipsniui taps ne tik aplinka, bet ir daug apie mus pačius pasakančiu veidrodžiu. Programą papildys tai, ko žmogus negali sukontroliuoti – vėjas, traškesiai ir paukščiai.
Programos ašis – Philipo Glasso ciklas „Metamorphosis“. Penkios jo dalys pasakos ne apie staigų lūžį, o apie lėtą, nuolatinį laiko virsmą – tokį, koks vyksta gamtoje, laike ir žmoguje. Tarp „Metamorphosis“ dalių skambės nebaigti M. K. Čiurlionio fortepijoniniai kūriniai – muzikiniai fragmentai, kurių autorius nespėjo užbaigti. Šiame koncerte jie taps gyvu kūrybos procesu.
Kai kuriose programos vietose muzika nutils ir „gros“ pats sąvartynas. Kas tuo metu įvyks ir kaip programą patirs žmonės, priklausys nuo jų pačių ir nuo aplinkos, kurios neįmanoma iš anksto surežisuoti.
Filharmonijos lygio koncertas su naujais impulsais
Koncertas vyks specialiai jam pritaikytoje aikštelėje – žiūrovams komfortiškoje erdvėje sąvartyno kalno papėdėje. Lapių sąvartynas yra gerai tvarkomas, o nemalonus kvapas sąvartyne nėra jaučiamas arba jaučiamas nežymiai, priklausomai nuo vėjo krypties bei stiprumo. Bet užtikrinant maksimalų komfortą, visiems žiūrovams bus suteikti nemokami respiratoriai su anglies filtru.
Žiūrovo patirtis prasidės dar prieš koncertą
Dalyviai iš Lapių miestelio autobusais bus vežami į koncerto vietą per sąvartyno teritoriją. Šis kelias – ne tik logistinis, bet ir meninės dramaturgijos elementas. Žiūrovas palaipsniui iš patogios kultūros vartotojo pozicijos pateks į vietą, kurioje susidurs su mūsų pačių sukurta atliekų tikrove.
Pakeliui bus sustojama aukščiausioje sąvartyno kalno vietoje, šiuo metu siekiančioje 126 metrus virš jūros lygio. Nuo jos atsiveria visas sąvartyno teritorijos peizažas.
Atliekų kiekį lemia ne tik individualūs įpročiai
Pasak L. Virbicko, nuo sąvartyno kalno atsiveriantis vaizdas leidžia suprasti ir tai, kad susidarantis atliekų kiekis nėra vien individualių pasirinkimų rezultatas.
„Tai daugybės sprendimų visoje grandinėje pasekmė – kaip gaminame ir pakuojame, ką ir kiek vartojame, kokias galimybes turime daiktus naudoti ilgiau ar pakartotinai panaudoti. Todėl tokia patirtis gali tapti postūmiu kalbėtis ne tik apie asmeninę atsakomybę, bet ir apie bendrą visuomenės, verslo bei institucijų kryptį – ką kiekvienas galime daryti, kad atliekų susidarytų mažiau“, – teigia Kauno RATC direktorius.
Projektą palaikanti LR aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė taip pat pabrėžia, kad profesionaliojo meno atlikimas neįprastoje vietoje priartina kasdienybėje dažnai nematomą tikrovę ir skatina klausti, kiek to, ką perkame ir išmetame, mums iš tiesų reikia.
Projektas kelia ne tik vartojimo, bet ir socialinį klausimą
Kartu ši vieta įgauna platesnę prasmę – primena ne tik apie tai, ką išmetame, bet ir apie problemas, kurias kartais taip pat mėginame „išmesti“ iš savo akiračio: nutylėti ar pasirinkti nematyti.
„Kaip sąvartyno kaupas atskleidžia mūsų vartojimo pasekmes, taip socialinė atskirtis, nelygybė, diskriminacija ar nepakantumas parodo kitą visuomenės pusę – tą, kurią kasdienybėje neretai nustumiame už savo akiračio“, – sako L. Virbickas.
Būtent šią patogaus stebėtojo poziciją, leidžiančią išlaikyti atstumą nuo nepatogios tikrovės, pasak I. Ozar, pakeičia pats buvimas sąvartyne.
„Žiūrovas sąvartyne nebėra saugus stebėtojas salėje. Sąlygos, kuriose jis atsidurs, priklausys nuo nekontroliuojamos „civilizacijos scenos“ – sąvartyno. Muzika skamba ir išnyksta, o sąvartynas lieka. Tai ir yra mūsų pėdsakas: trumpa meno forma susiduria su lėtai irstančia, sluoksniais į kalnus virstančia tikrove“, – sako I. Ozar.
„Koncertas fortepijonui ir sąvartynui LT-moll“ yra pirmasis socialinės iniciatyvos „Pabandom dar kartą“ projektas.
Daugiau informacijos: www.pabandomdarkarta.lt
Tekstas parengtas socialinės iniciatyvos „Pabandom dar kartą“ pranešimo spaudai pagrindu.
Nuotraukų autorius – Algimantas Barzdžius