Šeštadienis, 10 val. ryto. Kol dalis gyventojų dar tik pradeda mėgautis lėta savaitgalio pradžia, prie didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių (toliau – DGASA), jau rikiuojasi atliekomis prikrautų automobilių ir priekabų eilės. Ir tai – ne pavienis atvejis. Į DGASA gyventojų, pristatomų atliekų kiekiai Kauno regione kasmet tendencingai auga.
Augantys atliekų srautai: problema ar veikianti sistema?
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti paradoksalu – juk kuo daugiau atliekų, tuo didesnė problema. Tačiau atliekų tvarkymo specialistai didėjančius atliekų kiekius, pristatomus į specialias surinkimo aikšteles laiko pozityvia tendencija.
2025 metais Kauno RATC didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse surinkta daugiau kaip 44 tūkst. tonų įvairių atliekų, įskaitant pavojingąsias. Tai beveik 14 proc. daugiau nei 2024 metais ir daugiau nei bet kuriame kitame Lietuvos regione.
Kauno RATC direktorius Laurynas Virbickas atkreipia dėmesį, kad augantys atliekų kiekiai atspindi dvi skirtingas tendencijas. Nors vartojimo mastai išlieka dideli, gyventojai vis aktyviau naudojasi sukurta atliekų tvarkymo infrastruktūra ir atsakingiau tvarko susidarančias atliekas. Kauno regiono gyventojai jau ne vienus metus aktyviai naudojasi atliekų surinkimo aikštelėmis. Tai atsispindi ir statistikoje – daugiau nei 44 tūkst. tonų surinktų atliekų rodo, kad atsakingas atliekų tvarkymas daugeliui tapo kasdieniu įpročiu.
„Viena vertus, šie skaičiai primena, kad vartojimo problema niekur nedingo. Gerėjant gyvenimo kokybei gyventojai dažniau remontuoja būstus, atnaujina baldus, keičia buitinę techniką ir kitus daiktus, todėl natūraliai susidaro daugiau atliekų. Kita vertus, matome ir labai svarbų pokytį – vis daugiau žmonių nebereikalingus daiktus bei atliekas pristato į atliekų surinkimo aikšteles, o ne ieško nelegalių ar aplinkai žalingų būdų jomis atsikratyti. Tai rodo atsakingesnį požiūrį į atliekų tvarkymą ir didesnį pasitikėjimą sukurta sistema“, – sako L. Virbickas.
Pasak jo, augantys atliekų srautai taip pat rodo, kad esama infrastruktūra gyventojams yra ypatingai reikalinga ir aktyviai naudojama. Tai ypač akivaizdu šiltuoju metų laiku, kai dėl intensyvesnių remonto, statybos ir aplinkos tvarkymo darbų prie kai kurių aikštelių driekiasi automobilių eilės, o laukimo laikas gali siekti valandą ar ilgiau. Tokie srautai patvirtina, kad atliekų surinkimo aikštelių tinklas turi būti nuosekliai plečiamas ir pritaikomas augantiems gyventojų poreikiams.
Atliekų tvarkymo kultūra: ar matome pokyčius?
Besikeičiantį gyventojų požiūrį į atliekų tvarkymą aikštelių darbuotojai pastebi kasdien. Nors į aikšteles vis dar atvežami pilni automobiliai statybinių atliekų ar senų baldų, vis dažniau čia užsuka ir gyventojai, norintys sutvarkyti vos kelias baterijas ar pakuotes nuo naujai įsigyto daikto.
„Nenorėjau užgrūsti namų konteinerio“, – sako į atliekų aikštelę kelias kartonines dėžes nuo plačiaekranių televizorių atvežęs gyventojas. Pasak vyro, aikštelėje išrūšiuoti pakuotėse buvusias kitas atliekų rūšis – plastiko plėvelę, putplastį ar kitas pakavimo medžiagas – jam neatrodė didelis nepatogumas. „Reikia rūšiuoti“, – su šypsena priduria jis.
Kauno RATC atliekų aikštelių operatorė Indrė pasakoja, kad gyventojų sąmoningumas dažnai atsiskleidžia netikėčiausiose situacijose. Vieni atvyksta priduoti vos kelių baterijų ar ištuštintų tepalo buteliukų, kiti prieš veždami didesnį kiekį atliekų pirmiausia užsuka pasidomėti kaip vyksta jų priėmimas.
„Žmonės nori būti pasiruošę. Jie klausia kaip susirūšiuoti atliekas namuose, į kuriuos konteinerius jas reikės išmesti. Vėliau grįžta jau viską tvarkingai išrūšiavę. Tokius pokyčius tikrai pastebime, o gyventojų atsakingumas labai padeda“, – dalinasi ji.
Visgi jei atliekų surinkimo aikštelėse augantys srautai rodo pozityvius pokyčius, prie daugiabučių konteinerių aikštelių vis dar matoma kita tendencija. Vis dar pasitaiko, kad gyventojai net ir lengvai sutvarkomas atliekas palieka šalia konteinerių, o kartu čia vis dar atsiduria ir stambiagabaritės bei žaliosios atliekos, nors jų priėmimui regione veikia Kauno RATC atliekų surinkimo aikštelės, kurių paslaugomis gyventojai gali naudotis nemokamai.
UAB „Kauno švara“ atstovė spaudai pastebi, kad apie išaugusį vartojimą šiandien galima spręsti ne tik iš prekybininkų rezultatų, bet ir iš vaizdo prie daugiabučių atliekų konteinerių aikštelių. „Prie konteinerių dažnai paliekamos didelės kartoninės dėžės nuo naujų televizorių, šaldytuvų, kitos buitinės technikos ar baldų. Neretai jos išmetamos
nesulankstytos arba tiesiog paliekamos šalia konteinerių. Tuomet vos kelios dėžės gali užkimšti konteinerio angą ir sudaryti įspūdį, kad konteineris perpildytas, nors viduje dar lieka nemažai laisvos vietos. Taip pat dažnai matome paliktas stambiagabarites atliekas – senus baldus, kriaukles, čiužinius ir kitus buities daiktus, o šiltuoju metų laiku prie konteinerių neretai išauga ir žaliųjų atliekų krūvos. Visa tai ne tik apsunkina atliekų surinkimą ir mažina darbo efektyvumą, bet ir kuria netvarkingos, neestetiškos gyvenamosios aplinkos įspūdį“, – sako atstovė spaudai.
Kauno regione – net 8 naujos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės
Siekdamas gyventojams sudaryti patogesnes sąlygas atsakingai tvarkyti atliekas, Kauno RATC iki 2029 metų planuoja įrengti 8 naujas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Projektą planuojama įgyvendinti kartu su regiono savivaldybėmis, pasitelkiant Europos Sąjungos finansavimo galimybes.
Planuojama, kad po dvi naujas aikšteles atsiras Raseinių, Kaišiadorių ir Kėdainių rajonuose bei po vieną Jonavos rajone ir Kauno rajone – Raudondvaryje.
Naujose aikštelėse, kaip ir dabar veikiančiose DGASA, gyventojai galės nemokamai priduoti baldus, medieną, statybines, pavojingąsias, elektronikos atliekas, naudotas padangas, taip pat atskirai surenkamas metalo, stiklo, plastiko, popieriaus ir kartono atliekas. Priėmimas bus vykdomas taikant nustatytus metinius nemokamai priduodamų kiekių limitus. Juos viršijus, gyventojai ir toliau galės naudotis paslauga, tačiau už papildomą mokestį pagal tuo metu galiojančius įkainius.
Daugiau informacijos https://kaunoratc.lt/dgasa/
Soc. tinkle „Facebook” https://www.facebook.com/kaunoatliekutvarkymocentras/