Pavojingų atliekų susidaro net ten, kur nesitikime – mūsų pačių namuose. Jos gali slypėti daugelyje kasdienių buitinių priemonių: valikliuose, dažuose, aerozolių balionėliuose, trąšose ar automobilio priežiūros produktuose. Dalis gyventojų apskritai nežino, kad šių produktų atliekų negalima mesti į mišrių atliekų konteinerius,  o kiti tai daro iš įpročio arba manydami, kad nedidelis kiekis nepakenks. Taip elgtis pavojinga: netinkamai išmetamos atliekos gali užteršti dirvožemį, vandenį ir orą, kelti gaisro riziką bei pakenkti žmonių ir gyvūnų sveikatai.  

Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – Kauno RATC) parengtas buityje susidarančių pavojingųjų atliekų rūšiavimo vadovas (toliau – rūšiavimo vadovas) padeda aiškiai suprasti, kurios buitinės priemonės tampa pavojingomis atliekomis, kaip jas atpažinti ir kodėl jas būtina rūšiuoti ir tvarkyti atsakingai.  

Pavojingumą nusakantys simboliai ir savybės

Remiantis rūšiavimo vadovu, nuspręsti, kurie  produktai yra laikomi pavojingi, reikia įvertinus gaminio etiketę.  

Pagal gamintojo pateikiamą informaciją, įvairios medžiagos ir mišiniai, turintys pavojingųjų savybių žymimi specialiais simboliais (pavojaus piktogramomis)  ir aprašomi pavojingumą nusakančiomis savybėmis:  

 Visgi svarbu suprasti esminį dalyką – pavojus slypi ne pačioje pakuotėje, o jos turinyje. Kitaip tariant, tuščios skalbimo priemonių pakuotės ar kito buitinės chemijos produkto buteliukas pats savaime nėra laikomas pavojinga atlieka. Jei pakuotėje neliko produkto likučių, ji gali būti rūšiuojama kaip įprasta pakuotės atlieka – metama į plastiko, metalo ar stiklo konteinerį, priklausomai nuo medžiagos, iš kurios ji pagaminta. Apie tai daugiau informacijos kitame rubrikos straipsnyje „Kaip rūšiuoti buitinės chemijos atliekas”.

Tačiau ne visais atvejais reikia ieškoti informacijos etiketėje. Egzistuoja produktų, gaminių ir medžiagų grupės, kurios iš anksto priskiriamos pavojingosioms atliekoms, todėl jų atliekų tvarkymas visada turi būti atskiras nuo bendro komunalinių atliekų srauto. Kitaip tariant, tai atliekos, kurių pavojingumas yra akivaizdus ir visuotinai žinomas. Pavyzdžiui: baterijos, dažai ar klijai, automobilinė alyva, gyvsidabrio termometrai ir pan.

Tokios pavojingosios atliekos negali būti metamos nei į mišrių atliekų ar pakuočių konteinerius,  nei paliekamos šalia jų. Gyventojai jas privalo pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, pavojingųjų atliekų surinkimo punktus arba perduoti per specialias savivaldybių organizuojamas pavojingųjų atliekų surinkimo akcijas. Tik tokiose vietose šios atliekos priimamos, laikomos ir perduodamos tvarkyti taip, kad nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai.

Informacija – Kauno RATC

Vaizdai – pexels.com