Maisto atliekų rūšiavimo taisykles tikrinti pagal jūsų savivaldybės nustatytą tvarką. 

• Pakuotes ištuštinti, tačiau pilnai plauti ir išvalyti nereikia.
• Butelius ištuštinti ir sumažinti jų tūrį.

• Popierines arba kartonines pakuotes ir dėžės išlankstyti, kad neužimtų konteineryje papildomos vietos.
• Popieriaus ir kartono pakuotės turi būti sausos ir švarios.
• Sąvaržėlių arba lipnios juostos panaikinti nereikia.

• Pakuočių plauti nebūtina, tik išpilti skysčius.
• Etikečių nulupti nereikia.
• El. lemputes ir kitą įrangą priduoti elektronikos surinkimo punktuose (pvz. didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse).

• Daiktai, metami į tekstilės konteinerį turi būti supakuoti į plastikinius maišus.
• Tinkama ir netinkama naudoti tekstilė turi būti supakuota į skirtingus maišus.
• Jei tekstilės konteineriai pilni, maišų nepalikite šalia – pristatykite juos į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.
• Cheminėmis medžiagomis (tepalais, alyva ir pan.) užteršta tekstilė  rūšiuojama kaip pavojingos atliekos.

• Pavojingos atliekos surenkamos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, pavojingas atliekas tvarkančiose įmonėse, specialiuose surinkimo punktuose arba per iš anksto skelbiamas akcijas, vykdomas apvažiavimo būdu.
• Pavojingas atliekas draudžiama maišyti su kitomis atliekomis – mišriomis komunalinėmis, plastiko, stiklo ar kitų rūšiavimo srautų pakuočių atliekomis.
• Pavojingas atliekas draudžiama pilti į kanalizaciją ar kitur gamtoje. 

Tvarkant pavojingas atliekas dėvėti pirštines, vengti įkvėpti kenksmingų garų. Netinkamas šalinimas gali sukelti apsinuodijimą, nudegimus ar sukelti taršą gamtoje.

Kaip atpažinti pavojingas atliekas?

• Remiantis pavojingumą nusakančiomis savybėmis: sprogstamoji medžiaga ir preparatai, labai degi, dirginanti, kenksminga, toksiška, kancerogeninė, ėdi, infekcinė. 
• Pavojingumą nusakančiomis piktogramomis:
  

• Remiantis išankstine informacija, kuomet iš anksto žinoma, kad tokie produktai, gaminiai ar medžiagos priskiriami pavojingiems ir jų atliekų tvarkymas turi būti atskiras nuo bendro komunalinių atliekų srauto

Pavojingų atliekų rūšys:

Cheminės medžiagos: namų valymo ir higienos priemonės, dažai, klijai, lakai, rašalas, neprofesionaliam naudojimui skirti pesticidai ir trąšos, fotografijos chemikalai, užterštos pakuotės;

Atliekos, kuriose yra gyvsidabrio;

Sveikatos priežiūros atliekos: vaistai, aštrūs instrumentai;

Statybos ir griovimo atliekos: asbesto turinčios atliekos;

Elektros ir elektroninės įrangos atliekos;

Automobilių priežiūros priemonių atliekos: tepalų filtrai ir užterštos sugeriančios medžiagos, automobilių priežiūros priemonės.

Daugiau informacijos - Kauno RATC parengtame Buityje susidarančių pavojingų atliekų rūšiavimo vadove. 

Tvarkymo rekomendacijos:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymu, iš gyventojų vaistiniai preparatai nemokamai priimami vaistinėse. Veterinarijos vaistinės privalo iš gyventojų nemokamai priimti veterinarinius vaistus.

SVARBU atkreipti dėmesį, kad maisto papildai nėra vaistai, o priskiriami prie maisto produktų. Maisto papildai šalinami kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis (ar maisto atliekomis jei yra atskiras maisto atliekų rūšiavimas ir surinkimas), atskiriant pakuotę. Pakuotės nuo maisto papildų rūšiuojamos kaip nepavojingosios pakuotės ir metamos atitinkamai į popieriaus, plastiko ar stiklo rūšiavimo konteinerius.

Statybinės ir griovimo atliekos nemokamai iš gyventojų priimamos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.

Priimama:

• betonas;
• plytos;
• izoliacinės, mineralinės medžiagos;
• mišrios statybinės, griovimo atliekos;
• langų rėmai, nešvarus stiklas ir pan.

Šių atliekų priimama iki 300 kg vienam gyventojui per metus. 

Statybines atliekas DRAUDŽIAMA mesti į komunalinių atliekų konteinerius.

Žaliosios atliekos – biologiškai skaidžios sodų, parkų ir kitų apželdintų teritorijų bei žemės ūkio naudmenų priežiūros ir tvarkymo atliekos. Tai – medžių ir krūmų genėjimo atliekos, šienavimo atliekos, pjuvenos, lapai, gėlės ar vaisių krituoliai.

Žaliąsias atliekas DRAUDŽIAMA mesti į komunalinių atliekų konteinerius. 

Į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles neribotai galima pristatyti: 

• nukritusius medžių lapus
• nupjautą žolę
• gėles, piktžoles
• šakas, pjuvenas, kelmus*
• vaisių ir daržovių likučius
• želdynų genėjimo ir sodo atliekas
• vaisių ir daržovių likučius

*Kelmų nemokamai  - iki 500 kg per metus

Svarbu: pristatomos atliekos turi būti nesupakuotos  ir neturėti priemaišų (plėvelė, plastikas, gruntas, žemė, akmenys, draudžiamos gyvulinės kilmės atliekos, aliejaus atliekos).

Elektronikos atliekos – tai nebenaudojami arba sugedę prietaisai, kurie veikė naudodami elektrą arba baterijas.

Elektronikos atliekų rūšys: 

• Dideli namų apyvokos prietaisai (indaplovės, skalbimo mašinos, šaldytuvai, el. viryklės ir pan.)
• Smulkūs namų apyvokos prietaisai (dulkių siurbliai, elektriniai virduliai, sulčiaspaudės, kavamalės, lygintuvai ir pan.)
• IT ir telekomunikacijos įranga (telefonai, taksofonai, skaičiuoklės, skaneriai, delniniai kompiuteriai)
• Vartojimo įranga (radijo aparatai, televizoriai, fotoaparatai, garso grotuvai ir pan.)
• Apšvietimo įranga
• Elektriniai ir elektroniniai įrankiai (pjūklai, grąžtai, šlifuokliai, virinimo, litavimo įranga ir pan.)
• Žaislai, laisvalaikio ir sporto įranga

Elektronikos atliekas DRAUDŽIAMA mesti į komunalinių atliekų konteinerius - jos gali turėti pavojingų komponentų (sunkiųjų metalų, cheminių medžiagų), todėl netinkamai tvarkomos kelia grėsmę aplinkai ir sveikatai. 

Elektronikos atliekas pristatyti: 

• Specialiose surinkimo vietose - elektronikos atliekų konteineriuose prekybos centruose ar kitose viešose vietose (dažniausiai skirti smulkiai įrangai)
• Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse
• Priduodant pardavėjui – perkant naują įrenginį, pardavėjas privalo nemokamai priimti seną tokio pat tipo įrenginį.
• Per išvežimo akcijas – savivaldybių ar atliekų tvarkytojų organizuojamų elektronikos atliekų rinkimo renginių metu.
• Tiesiogiai atliekų tvarkytojui – atiduodant licencijuotoms įmonėms, kurios tvarko elektronikos atliekas.

Mišrių atliekų turinys dažnai yra užterštas ir nebetinkamas perdirbimui. Kuo daugiau atliekų rūšiuojame teisingai, tuo mažiau jų tenka šalinti sąvartyne arba deginti kogeneracinėje jėgainėje. Tai padeda taupyti išteklius, mažinti taršą ir išlaidas atliekų tvarkymui.