ico_1 ico_2 ico_3
VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras
Pramonės pr. 4A, Kaunas LT-51329
Tel./Faks.: +370 37 311 267
El.p.: info@kaunoratc.lt

Rūšiavimo svarba

Spausdinimo versija

Popierius
Plastmasė
Stiklas
Nerūšiuotos komunalinės atliekos
Kitos atliekos

 

Nuo 2009 m. liepos 16 dienos Kauno regione atliekos gabenamos į du regioninius sąvartynus Kėdainių rajone esantį Zabieliškio sąvartyną atliekos vežamos iš Jonavos ir Raseinių rajonų, į Kauno rajone esantį Lapių sąvartyną - iš Kauno m., Kauno ir Kaišiadorių rajonų. KRATC baigia rekultivuoti 70 sąvartynų Kauno regione.

Kauno regione veikiant dviems sąvartynams, labai svarbu atliekas rūšiuoti. Geriausia rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietose - namuose.

Antrinės žaliavos - tai perdirbti tinkamos atliekos. Jos gali būti alternatyvus žaliavų ir energijos šaltinis. Gaminti naujus daiktus iš antrinių žaliavų daug paprasčiau, pigiau, mažiau teršiama aplinka. Kuo daugiau naudojama antrinių žaliavų, tuo daugiau sutaupoma gamtinių išteklių.

Atliekų rūšiavimas - tai į atskirus konteinerius sudėtos perdirbimui tinkamos antrinės žaliavos: popierius, stiklas, plastmasė. Dar yra išskiriamos nerūšiuotos komunalinės atliekos, pavojingos atliekos, metalas, žaliosios atliekos, biodegraduojančios atliekos, stambiagabaritinės atliekos.


Popierius

Pakuotės iš popieriaus pradėtos gaminti prieš daugelį šimtmečių. Pirmasis popierius buvo pagamintas Kinijoje. Tuo tarpu kartono bei gofruoto kartono pakuotė pradėta gaminti iš makulatūros nuo XIX a.

Šiuo metu popierius gaminamas iš celiuliozės, kuri gaunama iš medienos (dažniausiai iš specialių spygliuočių plantacijų) arba perdirbant atliekas. Pavyzdžiui, Vokietijoje makulatūra yra labiausiai pakartotinai naudojama antrinė žaliava, nes iš jos pagaminama net 61 % naujo popieriaus.

Antrinis popierius turi daug pranašumų prieš medieną ir celiuliozę: jis yra žymiai pigesnis, nes taupo energiją ir vandenį, sumažina atliekų kiekį, jo gamyboje nenaudojami jokie chemikalai, sustabdomas intensyvus medžių kirtimas.

 

Lietuva turi didžiules popieriaus ir kartono atliekų perdirbimo galimybes. Šalyje esantys kartono fabrikai galėtų perdirbti apie 40 tūkst. tonų popieriaus ir kartono atliekų per metus. Tačiau Lietuvoje surenkama tik 25 % šio kiekio, likusi dalis - importuojama.

 

Mūsų šalyje popierius ir kartonas sudaro apie 14 % visų komunalinių atliekų.

 

Kiekviena perdirbto popieriaus tona išsaugo 17 medžių, 26 460 litrų vandens ir pakankamai energijos tam, kad 6 mėnesius būtų apšildytas normalaus dydžio namas.

 

Į popieriui skirtus konteinerius reikia mesti:

· laikraščius;

· žurnalus ir kitus spaudinius;

· popierių;

· kartoną.

 

Svarbu! Laikraščiai ir kitoks popierius bei kartonas turi būti nepadengti plastiku, turi būti sausi ir švarūs, dėžutės - išlankstytos. Netinka dėžutės nuo picos.

Į konteinerį negalima mesti pakuočių nuo pieno ir sulčių, nes jie sudaryti iš įvairių sluoksnių: popieriaus, polietileno, kartono, folijos.


Plastmasė

Pirmoji permatoma pakuočių plėvelė buvo pagaminta iš natūralių medžiagų. Plastikų gamyba sparčiai ėmė vystytis pirmoje XX a. pusėje. Šiandien plastikas yra neatsiejama buities dalis ir yra naudojamas maisto produktų (duonos, daržovių) pakavimui, cheminių, kosmetikos priemonių gamybai ir pan. Iš perdirbto plastiko gali būti gaminami indai, baldai, įvairiausios detalės, naudojamos buityje, statyboje, audžiami sintetiniai rūbai ir pan.

 

Dažniausiai pakuočių sudėtyje yra skirtingų rūšių plastikų, dėl to jas sunkiau perdirbti.

 

Lietuvoje, komunalinių atliekų sudėtyje, plastmasė sudaro apie 9 %.

 

Į plastmasei skirtus konteinerius reikia mesti:

 

· plastikinius butelius;

· indus nuo padažų, aliejaus, šampūno;

· įvairią plastiko pakuotę.

 

Svarbu! Metant į konteinerį plastikinius butelius, reikia nusukti kamštelius, nes jie pagaminti iš kitos rūšies (neperdirbamo) plastiko. Buteliai nuo aliejaus ar padažų turėtų būti kuo švaresni.

Į konteinerį negalima mesti taros nuo organinių skiediklių, dezinfekcijos priemonių, detergentų ir kitų pavojingų cheminių medžiagų.


Stiklas

Stiklo pakuotė naudojama pakuoti daugeliui maisto produktų: pradedant gėrimais ir baigiant daržovėmis, vaistais, kosmetika ir pan.

 

Naujas stiklas yra gaminamas lydant smėlį, klintis ir sodą 1200-1500 C temperatūroje. Panaudojant stiklo atliekas sutaupoma šių medžiagų bei 35 % energijos.

 

Stiklas turi nemažai savybių, kurių kitose pakavimo medžiagose yra labai nedaug arba jų iš viso nėra. Tai visiškas inertiškumas daugeliui produktų ir beveik visiems maisto produktams, nelaidumas dujoms, kvapams, skaidrumas ir kitos savybės.

 

Stiklo perdirbimas turi gilias tradicijas Lietuvoje, tačiau palyginus su susidarančiais stiklo atliekų kiekiais šalyje stiklo perdirbimo pajėgumai yra nedideli.

 

Lietuvoje, komunalinių atliekų sudėtyje, stiklas sudaro apie 9 %.

 

Į stiklui skirtus konteinerius reikia mesti:

 

· butelius;

· stiklainius;

· stiklo duženas.

 

Svarbu! Butelius ir stiklainius reikia išplauti, nuimti kamščius ir jų žiedelius, pašalinti foliją.

Į konteinerį negalima mesti porceliano ar keramikos šukių.


Nerūšiuotos komunalinės atliekos

Šalyje kasmet susidaro apie 1 mln. tonų komunalinių atliekų. Didžiuosiuose miestuose - apie 300 kg, mažesniuose miestuose - apie 220 kg, kaimo vietovėse - apie 70 kg vienam gyventojui per metus.

Biodegraduojamosios atliekos - bet kokios atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu: žaliosios atliekos, netinkamas perdirbti popierius ir kartonas, skystos ir kietos maisto produktų atliekos, susidarančios gaminant, realizuojant, vartojant maistą ir pan.

Beveik pusę namų ūkyje susidarančių komunalinių atliekų sudaro virtuvės atliekos. Lietuvoje, komunalinių atliekų sudėtyje, biodegraduojamoms (virtuvės) atliekos sudaro apie 42 %. Šias virtuvės atliekas reikėtų mesti į atskirą konteinerį, nes jos taip pat gali būti perdirbamos.

 

Svarbu! Jei yra atskiri konteineriai, sodo atliekas nereikėtų mesti į biodegraduojamoms atliekoms skirtą konteinerį.


Kitos atliekos

Metalas
Žaliosios atliekos
Pavojingosios atliekos
Stambiagabaritinės atliekos


Metalas

Geras metalo atliekų rūšiavimas - didžiulė ekonominė ir ekologinė nauda. Surenkamas metalas dažniausiai būna sudarytas iš:

· Alavuoto plieno;

· Aliuminio;

· Tam tikrų teršalų ir priemaišų.

 

Ir aliuminis, ir plienas gali būti ištirpdyti ir vėl panaudoti. Surinkti metalai yra išrūšiuojami medžiagų regeneravimo įrenginiuose ir transportuojami į galutinio perdirbimo įmones.

Lietuvoje, komunalinių atliekų sudėtyje, metalas sudaro apie 3 %.

 

Perdirbimui tinka:

· konservų dėžutės;

· skardinės nuo gėrimų.

Svarbu! Į konteinerį negalima mesti aerozolių flakonų ir kitos taros nuo pavojingų cheminių medžiagų.

 


Žaliosios atliekos

Ne visas namuose susidarančias atliekas būtina mesti į konteinerius. Sodų, parkų, privačių namų teritorijų priežiūros atliekas galima kompostuoti. Tokiu būdu perdirbamos atliekos ir pagaminama geros kokybės trąša.

Žaliosios atliekos - žaliųjų teritorijų tvarkymo atliekos (šakos, lapai, nupjauta žolė) ir kitos panašios kilmės atliekos, kurias galima kompostuoti individualių valdų ar sodų valdų žemės sklypuose.

 

Kiekvienas žemės savininkas iš sodo ir daržo atliekų nesunkiai gali pasigaminti vertingo komposto. Kai atliekos sukraunamos į vietą, kurioje pakankamai deguonies ir drėgmės bei tinkama temperatūra, veikiama mikroorganizmų žalioji masė yra. Pridėjus mineralinių trąšų, gaunamas vertingas kompostas, tinkantis gėlėms ir daržovėms auginti.

Kompostavimas - tai natūralus procesas, kai organinės atliekos paverčiamos dirvožemiui bei augalams lengvai pasisavinamų maistinių medžiagų šaltiniu, vadinamu - kompostu. Šis procesas vyksta mikroorganizmų pagalba.

Kompostavimas yra patogiausias būdas atsikratyti sodo tvarkymo atliekomis, tokiomis kaip sugrėbti lapai, nupjauta žolė, išrauti krūmai ir t.t. Tai labai praktiškas sprendimas išvengiant atliekų išvežimo mokesčių, o kompostu patręšus žemę dirvai vėl suteikiamos prarastos medžiagos bei pagerinama jos kokybė.

Dirvožemį, žolę, lapus ir kitas sodo atliekas, pvz., vaisių ir daržovių likučius, galima sukrauti į krūvą ir po kelių savaičių, jie pavirs geros kokybės kompostu.

 

Galima kompostuoti:

· virtuvės atliekas: daržovių atliekas, lukštus, kevalus, gėles, vaisius, kavos ir arbatos tirščius;

· sodo ir daržo atliekas: gėlių ir daržovių liekanas, nupjautą žolę, medžių lapus, smulkias šakeles, naminių gyvūnų (triušių, vištų ir kt.) išmatas.

Nepatartina kompostuoti piktžolių su sėklomis, kurios gali išlikti ir subrendusiame komposte. Paskleidus tokį kompostą dirvoje, ji užteršiama.

Negalima kompostuoti skerdienos, mėsos ir žuvies atliekų, virtų daržovių.

 

Pavojingos atliekos

Atskirą atliekų grupę sudaro pavojingos atliekos. Pagal šių atliekų pavojingumą ir tvarkymo specifiką išskiriami šie pagrindiniai jų srautai:

· naftos produktų atliekos;

· naftos produktais užterštos atliekos;

· pavojingos transporto priemonių atliekos;

· sunkiaisiais metalais užterštos atliekos;

· cheminių medžiagų atliekos;

· medicininės atliekos.

 

Pavojingosios atliekos gali prasiskverbti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis ir tokiu būdu pakenkti aplinkai ir žmonių sveikatai. Todėl yra labai svarbu tokias atliekas išskirti iš bendro atliekų srauto ir priduoti į pavojingų atliekų priėmimo aikšteles.

 

Buityje susidarančios pavojingos atliekos - namų ūkyje, smulkiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, juridinių asmenų kontorose, biuruose susidarančios negamybinės atliekos:

· galvaniniai elementai,

· akumuliatoriai,

· pasenę vaistai,

· buitinės chemijos produktai,

· lakų, dažų, skiediklių atliekos,

· cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė ir medžiagos,

· panaudoti tepalai,

· tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos,

· gyvsidabrio turinčios atliekos,

· naudotos padangos ir kitos pavojingos atliekos, atitinkančios pavojingų atliekų apibrėžimą.

Svarbu ! Tokias atliekas reikėtų pristatyti į artimiausia atliekų priėmimo punktą, kur šios atliekos iš gyventojų priimamos nemokamai.

 

Stambiagabaritinės atliekos

 

Kita namuose susidarančių atliekų rūšis - stambiagabaritinės atliekos. Tai didžiosios atliekos: nebereikalingi baldai, pasenusi ar sugedusi buitinė technika.

Stambiagabaritinės atliekos turėtų būti atvežamos į atliekų priėmimo punktus. Jos laikomos ten tol, kol susikaupia pakankamai atliekų, kad jas būtų ekonomiškai naudinga transportuoti.
Stambiagabaričių atliekų surinkimui dažnai rengiamos įvairios akcijos, kurių metu gyventojai gali nemokamai pristatyti nereikalingus baldus, buitinę techniką ar kitas stambiagabaritines atliekas.

 

Svarbu! Stambiagabaritines atliekas krauti į buitinių atliekų konteinerius, kaupti namo teritorijoje ar bendrojo naudojimo patalpose (koridoriuose, rūsiuose) draudžiama. Visas šias atliekas Kauno regiono gyventojai gali pristatyti į atliekų priėmimo aikšteles. Iš gyventojų šios atliekos priimamos nemokamai! Aikštelių darbo laikas: II-V 10-19 val. VI 9-16 val. I, VII - nedarbo dienos.